Sniegas. Jis turėtų džiugint mus, žmones, kurie turi galimybę jį matyti kiekvieną mielą žiemos dieną. Kaip tik vakar susirašinėjau su viena Brazile ir ji sakė, kad viena iš didžiausių jos svajonių yra pamatyti sniegą. O dabar mes jo turime kalnus, bet manau, kad džiaugiasi tik maži vaikai. Taigi žmogau, pažvelk į džiaukis viskuo ką tu turi.
Kalėdų dvelksmas. Jis pasiekia mūsų lūpas, pirštų galiukus ir džiugina mūsų nosytę. Jaučiamas cinamono, mandarinų, imbierinių sausainių ir karšto vyno kvapas. Jau girdimi Kalėdų senelio žingsniai ir Rudolfo varpelio skambėjimas. Aš užsidarius savo kambarį kremtu imbierinius sausainius ir geriu milžinišką mėtų arbatos puodelį ir manau ausis glosto Kalėdinė muzika. O kartkartėm, kai užeina nenuvaldomas noras, įsijungiu savo mylimiausio filmo " Amelija iš Monmartro" dainas. Man jau kvepia kalėdom.
Noras. Ko aš noriu iš mūsų seno, bet geraširdžio sausainių su pienu valgytojo? Ogi man nesvarbu materialinės dovanos giliau pagalvojus. Aš noriu tik TAVĘS. Tavo šilto apkabinimo ir galimybės vėl kartu su tavimi pasijuokti. Vėl praleisti su tavimi geriausia laiką. Brangus Kalėdų seneli, atsiųsk man Jį. Man nereikia nei Iphone, nei Imac, nei veidrodinio fotoaparato, man reikia tik Jo. Tikiuosi jį rasti po savo eglute, supakuotą į blizgantį popierių su prierašu: " JIS. Domantei nuo Kalėdų senelio."
Iki Kalėdų liko: 7 dienos.
Jūsų,
Dom.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą